Z kartos „liga“ – finansų dismorfija

Vis daugiau tūkstantmečio ir Z kartos atstovų kenčia nuo pinigų „dismorfijos“, kai pernelyg nuvertinama sava finansinė padėtis. Priežasčių, nors nebūtinai pagrįstų, tam yra, bet šį sutrikimą išsigydyti galima.

Su dismorfija – sutrikimu, kai liguistai nepasitenkinama savo kūno išvaizda ir įžvelgiama tokių trūkumų, kurių realiai nėra, – dažniausiai susiduria plastikos chirurgai, kuriems tenka pacientus įtikinėti, kad jokia operacija nereikalinga. Tačiau šis terminas vis dažniau vartojamas ir kalbant apie finansus, kai žmogų apsėda mintis, kad turimų lėšų jam neužtenka, nors sąskaitoje jau sukaupta solidi santaupų suma. Ypač tai aktualu jaunimui.

„Business Insider“ duomenimis, šia liga „serga“ 43% Z kartos ir 41% tūkstantmečio kartos atstovų. Tarp X kartos darbuotojų 25% jaučia liguistą nerimą dėl pinigų, o tarp vyresnių nei 59 metų žmonių tokių yra tik 14%.

Amanda Clayman, finansų konsultantė, aiškina, kad „pinigų dismorfija – tai neigiamas ir neatitinkantis tikrovės savo finansinės gerovės suvokimas“. Jai būdingas nuolatinis nerimas, įtampa, vidinis nesaugumo jausmas dėl pinigų, net jei nėra jokių finansinių problemų.

Ne tik finansai

Šis reiškinys nesvetimas ir Lietuvos jaunimui. Jaunoji karta yra technologiškai išsilavinusi, sukaupusi šios srities žinių ir įgūdžių, gebanti veikti sparčiai kintančioje aplinkoje. Dėl to jauni žmonės renkasi sudėtingesnes ir kartu perspektyvesnes sritis, kur įprastai siūlomas didesnis atlyginimas.

„Be to, jaunoji karta yra konkurencinga, linkusi technologiškai tobulėti, dažnas siekia aukštų tikslų, o tai reikalauja nemažų investicijų ir finansinių išteklių. Atlygis tiesiogiai daro įtaką ir socialiam statusui, pripažinimui, gyvenimo kokybei, o tai jaunimui yra taip pat svarbu“, – pasakoja Palmira Sirusienė, „Noriu personalo sprendimų grupės“ direktorė.

Palmira Sirusienė, „Noriu personalo sprendimo grupės“ vadovė. Įmonės nuotr.

Dėl šių priežasčių Z karta yra smarkiai orientuota į finansinį atlyginimą ir siekia darbo, kuris suteikia gerą užmokestį ir finansinį saugumą, socialinį statusą.

„Kita vertus, nors siekia finansinės naudos, jaunimas taip pat vertina socialinį teisingumą ir dažnai palaiko progresyvius socialinius judėjimus. Jie rūpinasi aplinka, žmogaus teisėmis ir kitais svarbiais visuomeniniais dalykais. Tai – mobilūs ir globaliai mąstantys žmonės“, – priduria pašnekovė.

Laura Duksaitė-Iškauskienė, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujančioji partnerė, pritaria, kad nors pinigai jai ypač svarbu, jaunoji karta jais matuoja ne viską.

„Z kartos vadovų požiūris į pinigus yra glaudžiai susijęs su vertybėmis. Jie linkę leisti pinigus patirčiai ir produktams, kurie atitinka jų etinius bei socialinius įsitikinimus, ir dažnai teikia pirmenybę įmonėms, kurios yra socialiai atsakingos“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Požiūriai išsiskiria

Įmonių vadovai ar personalo specialistai neslepia, kad jaunų kandidatų atlyginimo lūkesčiai neretai būna kur kas didesni už tai, ką jie darbdaviui gali pasiūlyti. Tai aiškinama tuo, kad naujoji karta užaugo nepatirdama nepriteklių, naudodamasi plačiausiomis galimybėmis, o nuo pat mažens buvo aiškinama, kad jie – patys geriausi ir svarbiausi. Todėl dabar į kai kuriuos dalykus, tarp jų – ir darbo užmokestį, žiūrima kiek neadekvačiai.

„Atlyginimas jaunimui itin svarbus. Jis aktualus visiems, bet šiai kartai ta svarba pasimato ir dėl to, kad jiems darbas nėra vertybė savaime, kaip buvo būdinga vyresnėms kartoms, kurios matė ir nedarbą, ir krizių, – mano Liudas Stanevičius, e. komercijos ir verslo programėlių kūrimo įmonių „Creation“ and „Wise2Sync“ vadovas.

Bendraujant su kandidatais, jam susidarė įspūdis, kad jaunimas mano, jog pinigų galima lengvai uždirbti, lengvai gauti, darbą taip pat vos panorėjęs gali rasti, nes iki pradėdami dirbti jie praktiškai nematė jokių krizių.

„Darbo rinka pastaruosius 10 metų ar net daugiau buvo darbuotojų rankose, darbą lengva rasti. Tik augimas, jokių didesnių ekonominių sukrėtimų. Su ekonomika augo atlyginimai: jie didėjo po 10– 20% per metus. O per pastaruosius dvejus metus, kai nebuvo taip lengva kelti atlyginimus tiek, kiek tikimasi, per pokalbius pasitaikydavo frazių „aš negaliu uždirbti mažiau negu tiek ar tiek“. Nesvarbu, koks šiuo metu paties indėlis į darbą, kokia kuriama vertė įmonei, kokia patirtis, – aš negaliu uždirbti mažiau nei tiek, ir viskas“, – patirtimi dalijasi L. Stanevičius.

Kai nepavyksta gauti to, ko nori, jaunimas gana lengvai keičia darbus, prisitaiko prie rinkos įgydami jai reikiamų įgūdžių, kad kuo daugiau galėtų uždirbti, – ir tai nėra blogai.

„Gal tai lemia ir noras iki 50 metų susikurti tokias sąlygas, kad apskritai nereikėtų dirbti, ši mintis jau keletą metų figūruoja viešojoje erdvėje. Z kartos pasaulėžiūroje pastebiu ir tam tikrą oportunizmą: siekį greitai praturtėti, ieškoti sėkmės, jei viename darbe greitai nepavyko, eiti į kitą. Tai jaunimas mato ir iš influencerių rodomo pasaulio: viskas gražu, brangu, įspūdinga, atrodo, tarsi lengvai pasiekiama, aš irgi taip noriu“, – svarsto „Creation“ and „Wise2Sync“ vadovas.

„Master Class Lietuvos“ vadovaujančioji partnerė į jaunų žmonių lūkesčius žvelgia kitaip ir neabejoja, kad dažnai jie yra pagrįsti.

„Neretai naujų verslų įkūrėjai būna jauni žmonės ir samdo savo amžiaus kolegas, kurie greitai užima vadovaujamas pozicijas. Pažangiuose, novatoriškuose versluose, startuoliuose gana nemažai yra jaunų vadovų. Tad jaunų ir labiau patyrusių vadovų darbo užmokesčio lūkesčiai nesiskiria, neretai yra beveik tokie patys“, – sako ji.

Tačiau tarp skirtingų kartų vadovų yra esminių skirtumų. Pavyzdžiui, Z kartos vadovams labai svarbu teisingas atlygis ir išmokų paketai, kurie apima sveikatos priežiūrą, kaupimą pensijai.

„Be to, jie akcentuoja mažesnį darbo užmokesčio skirtumą tarp jų ir jų komandos narių atlygio, atlyginimo nėra linkę slėpti. Z kartos vadovai yra labiau finansiškai išprusę, jie daugiau dėmesio skiria taupymui“, – skirtumus vardija L. Duksaitė-Iškauskienė.

Uždirbti nori visi

Vis dėlto Z kartos atstovų – kaip bet kurios kitos – matuoti pagal vieną kurpalį negalima. Tie, kurie jaučia finansų dismorfiją, elgiasi dvejopai. Vieni vis keičia darbdavius, taip tikėdamiesi užsidirbti daugiau, kiti išnaudoja papildomas galimybes pasididinti algą.

„Atlyginimo klausimas aktualus visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Tik kepyklose, gamyboje pastebime, kad jaunimas labiau nori geriau mokamų valandų: viršvalandžių, naktinio darbo, darbo šventinėmis dienomis“, – patirtimi dalijasi Jūratė Kudabaitė-Staškevičienė, „Vilniaus duonos“ personalo vadovė.